- apkarti
- 1 apkárti, àpkaria, apkórė tr. 1. apkabinti, apdžiauti: Apkorė tvoras marškiniais [skalbtais] Jnšk. Vaikai apkárta kamparu (kaip karoliais apkabinėti kamparu nuo paralyžiaus) Vlk. | refl.: Visi medžiai sužaliavę, lapais apsikórę Plš. Eina su tarbom apsikoręs Krok. Apsikórę ratai vežimo [šienu] – ratų nematyt Brb. 2. šnek. apvilkti, aprengti: Bernioką kaip apkorei, teip gerai, o su tom mergiotėm... An. Vaikai šiaip taip apkartì Ktk. | refl. intr., tr.: Žmonės tuos urvuos gyvena, matos, ugnį ten kūrena; apsikorę skudurais, keikia, šaukia vakarais T.Tilv. Apsikorei drizguliais ir nesisarmatini dar landžioti po ūlyčią Vrn. Neapsikárk visokiais ryzais kai baidyklė Ds. Visas apsikoręs ir dar sakai, kad šalta Vs. Kojas buvo apsikoręs nudėvėta avalyne rš. 3. refl. apsivaisinti: Katė apsikorė ir paperėjo penkis katyčius Šts. Argi tu (apie kumelę) nebapsikársi?! KlvrŽ. 4. menk. apvesdinti: Tėvai apkorė vienatinį savo vaiką Lš. Apkárt reiks sūnus Lkm. ║ refl. vesti: Motina nori, kad aš apsikarčiau Upt. Apsikórė jauniausis, ir pjaunas daba kaip šunys Vvr. Jonas jau pernai apskórė, jau ir kraitį pragert suspėjo Ign. 5. apdėti, apkrauti: Kad apkorė per naktį šlapiu sniegu, net linksta šakos Jž. | refl. prk.: Ir gyvena apskórus vaikais Švnč. \ karti; antkarti; apkarti; atkarti; įkarti; iškarti; nukarti; pakarti; parsikarti; perkarti; prasikarti; prikarti; sukarti; užkarti
Dictionary of the Lithuanian Language.